IR pavadinimas eilėraščio ne mano, ir pats eilėraštis visai ne mano. Tai puikaus pianisto ir neeilinio mąstytojo apie įvairiausius gyvenimo klausimus, ypač muzikinius, Alfredo Brendelio kūryba. Tikiuosi, jis per daug ant manęs nesupyks. Pasidžiaukite.

Rokas

One finger too many

There was a pianist
who developed
a third index finger
not to play the piano with
though it sometimes did intervene
discreetly
in tricky passages
but to point things out
when both hands were busy
Once in a while
the finger shot from his nose
to expose an obstinate cougher in the hall
or emerged from beneath his tailcoat
beckoning a lady in the third row
In complicated fugues
you saw it rise to its full height
from under his shirt collar
indicating the theme in retrograde
Occasionally
when the harmony got muddled
it even turned against its owner
repeatedly knocking its knuckle on his cranium
Whatever it wished to complain about
remained a mystery
for clearly the pianist was doing his best
and the audience
at such moments
held its breath
When subsequently
the finger disappeared
into the pianist’s left upper pocket
one could sense
in the hall
a certain relief
The man with the videocamera
who had managed to record the scene
nodded off
and the critic
eager to retain the exact wording
wrote down the title of his piece
One finger too many.

Ir čia mano bandymas išversti poetinį tekstą:

Vienu pirštu per daug

Kartą pianistas
išlavino
trečią smilių
ne tam kad juo grotų
nors šis kartais ir įsiterpdavo
nežymiai
painiuose pasažuose
bet kad išskirtų kai kuriuos dalykus
kai abi rankos būdavo užimtos

Kartkartėm
smilius strykteldavo tiesiai nuo nosies
pritildyti salėje ramybę trikdančio kosulio
ar išlįsdavo iš po frako skvernų
sudrausmint damą trečioje eilėje
sudėtingose fugose
matydavai jį visu ūgiu
styrantį iš po apykaklės
rodantį temą retrograde

O kartais
kai harmonija tapdavo murzina
pirštas net pakildavo prieš pianistą
įkyriai barbendamas krumpliu per paklaušį

Kuo buvo jis nepatenkintas
likdavo paslapty
kadangi pianistas tikrai stengės iš paskutiniųjų
ir klausytojai
tokiais atvejais
sulaikydavo kvepavimą
kol pagaliau
smilius pranykdavo
viršutinėje pianisto kišenėje
salėje
nuvilnydavo
atodūsio bangą

Vyras su video kamera
filmavęs tą sceną
supratingai linktelėjo
o kritikas
pasiryžęs išsaugoti tikslius žodžius
skubiai užsirašė pavadinimą
vienu pirštu per daug

Alfred Brendel