Na štai – galima sakyti jau baigiau. Vakar Kėdainiuose jau pristačiau ir lietuviškąją “M.K.Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui” leidinio versiją – koncertas susitikimas praėjo, mano supratimu, labai gražiai. Grojau visai kokybiškai, žmonės – regis liko visai patenkinti programa. Kėdainių rajono mokyklos ir bibliotekos gavo dovanų visus Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Dabar mokytojai turės platesnias galimybes pristatyti mokiniams Čiurlionio kūrybos palikimą; bibliotekose visiems prieinami taps visi Čiurlionio kūriniai fortepijonui – situacija, kurios Kėdainiuose (kaip ir visoje Lietuvoje) iki šiol nebuvo. Suomijoje ir Lenkijoje jau parodžiau bei biliotekoms padovanojau angliškąjį variantą, o dabar jau yra ir lietuviškasis. Visas balandis ir gegužė dabar man taps lietuviškojo varianto pristatymo mėnesiais. Gal kada ir miestelyje netoli jūsų pasirodysiu? Galite tai sužinoti mano koncertų suvestinėje. Naujasis leidinys veikiai bus perduotas visoms Lietuvos viešosioms bibliotekoms, gimnazijoms ir muzikos mokykloms, taip pat ir universitetų bei akademijų bibliotekoms. Iki vasaros visos Lietuvos mokyklos ir bibliotekos turėtų jau turėti naująjį leidinį: tai, vis dėl to, pirmasis Lietuvoje įrašytas ir išleistas visų Čiurlionio kūrinių fortepijonui, leidinys. Septynios su puse valandos muzikos, tekstai apie Čiurlionį ir jo muziką.

Šiandien labiausiai aplanko dėkingumo jausmai visiems, kurių vienokie ar kitokie veiksmai norom, ar visai to nesiekiant, padėjo man nukeliaut šį kelią. 2009 gruodį Justino skambutis privertė suklusti ir pagreitinti visą procesą, kuris veikiausiai vis tiek būtų turėjęs kada nors įvykti. 2010 vasarį pokalbis gan toli nuo Lietuvos su Arvydu ir jo protu nesuvokiamas įsiklausymas ir įsitraukimas į mano darbus ne vieną kartą palaikė mano dvasią pačiais sunkiausiais momentais. Pokalbis su Audrium Vilniuje, lėmęs, kad Vilniuje ir Kaune per pusę metų pagrojau visus Čiurlionio kūrinius koncertuose – pačiam šiandien sunkiai suvokiamos apimties patyrimas. Saulius ir Diana, kurie taip natūraliai ir paprastai išgirdo mano mintis ir padėjo eiti leidinio vizualizavimo kryptimi, ir Sauliaus ramybė, kada man pradėdavo trūkti oro ir pasitikėjimo. Laimutė ir Audrius, kurie, tikiu, savo asmeniniu žodžiu ir pastanga padėjo, kad finansinė leidybos situacija nebūtų dar tragiškesnė. Neringa, Vita, Sandra – žmonės, kurie pakęsdavo visokiausius mano nukrypimus nuo sutartų datų, mano “pradingimus”, ir visada išliko aukščiausio lygmens savo srities profesionalai. Čiurlionio muziejaus žmonės ir Vilniaus rašytojų klubo organizatorės, su kuriais taip paprasta buvo sutarti dėl visų koncertų detalių, ir kurie patys su tokiu dėmesiu sekė visą procesą. Du Giedriai, kurie, regis, iš neįmanomos situacijos ištraukė įrašų montavimą ir masteringą… Ir dar daug daug kitų, kartais nei man nei jiems nesuprantamais būdais laikiusių mano dvasią ir jėgas viso, dabar suvokiu – tikrai neįmanomo, proceso metu. Visi klausytojai, kurie susirinkdavo į koncertus Vilniuje ir Kaune, kurių plojimai net tais vakarais, kuriais nežinodavau, kur dėtis iš gėdos, kažkaip padėdavo rasti papildomos motyvacijos tolesniems žingsniams. O taip pat ir tie visi nesklandumai ir netikėtumai kelyje, kurie darė mane stipresniu ir leido vis naujai save pažinti; ir visi tie žmonės, kurie, to tikrai tikiu nenorėdami, taip grūdino mano charakterį ir kartais labai prisidėjo padėdami man iš naujo ir iš naujo sukaupti paskutines jėgas ir atrasti dar krislelį ryžto ir tikėjimo padaryti viską iki galo. Ačiū Jums visiems.

Apkabinu Jus visus mintyse ir myliu.