Rubrikose: Religija » Šv. Pranciškus ir pasaulis

Šv. Pranciškus Grečio

Šiemet minima 790 metų sukaktis nuo pirmosios prakartėlės įrengimo Grečio mieste, Italijoje. Atkartoti Betliejaus miestelio įvykius pirmasis sugalvojo šventasis Pranciškus Asyžietis. Jis norėjo savo akimis pamatyti, kokiame neturte Dievo Sūnus atėjo į pasaulį, kuo giliau išgyventi Dievo nuolankumo slėpinį. Pateikiame ištrauką iš šventojo biografo Tomo Celaniečio knygos „Šventojo Pranciškaus pirmasis gyvenimas“.

Labiausiai jis norėjo, labiausiai troško, stipriausiai siekė kiekvienu atveju ir kiekvienoj smulkmenoj nenuklysti nuo šventosios Evangelijos ir kuo uoliau, visomis pastangomis, visomis proto jėgomis ir širdies troškimu tobulai laikytis mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus mokymo ir sekti jo pavyzdžiu. Atidžiai svarstydavo jo žodžius, ir prisiminęs jo poelgius, stropiai juos apmąstydavo. Daugiausiai jis galvodavo apie Dievo nuolankumą, kurį jis atskleidė per Įsikūnijimą, ir apie meilę, kurią parodė kentėdamas. Tai prisiminęs net nenorėjo mąstyti apie ką kita. Todėl čia verta priminti ir papasakoti tą neužmirštamą įvykį, nutikusį Grečio vadinamame mieste mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo dieną.

Tai įvyko likus trims metams iki jo mirties. Tame krašte gyveno toks vyras, vardu Jonas, turėjęs gerą vardą, tačiau dar geresnis buvo jo gyvenimas, ir jį palaimintasis Pranciškus ypač mylėjo, nes tas, būdamas savo krašte be galo kilmingas ir garbingas, pamynė kūnišką garbę ir siekė sielos kilnumo. Likus kokiai penkiolikai dienų iki Kalėdų, palaimintasis Pranciškus kaip įprastai jį pasišaukė ir tarė: „Jei nori, kad Grečio mieste švęstume ateinančias Viešpaties šventes, pasiskubink keliauti ir kruopščiai paruošti viską, ką tau nurodysiu. Aš noriu, kad pavaizduotume Betliejuje gimusį Vaikelį, nuo kūdikystės patirtus nepatogumus, kaip jis buvo paguldytas ėdžiose, noriu savo akimis matyti, kaip šalia stovėjo jautis ir asilas, kaip jis gulėjo ant šieno“. Visa tai išklausęs gerasis ir ištikimasis vyras pirmas nubėgo ir toje vietoje paruošė viską, ką buvo prisakęs šventasis.

Tad prisiartino džiaugsmo diena, atėjo linksmybės metas. Iš visų apylinkių sušaukiami broliai; to krašto vyrai ir moterys, kiekvienas pagal savo išgales, linksmi ruošia žvakes ir žibintus apšviesti tai nakčiai, kuri spindint Žvaigždei pati nušvietė visas dienas ir metus. Atvyko ir Dievo šventasis, o kadangi viskas buvo suruošta, pamatė ir apsidžiaugė. Buvo ruošiamos ėdžios, nešamas šienas, buvo atvesti jautis ir asilas. Taip buvo pagerbtas paprastumas, išaukštintas neturtas, pašlovintas nuolankumas, o Grečio tapo tarytum naujasis Betliejus. Nušvito naktis it diena, atėjo džiaugsmo valanda žmonėms bei gyvulėliams. Renkasi žmonės, norėdami vėl džiugiai išgyventi minimas paslaptis. Skamba miškas nuo balsų, aidi uolose garsai. Gieda broliai Viešpačiui deramą šlovę, visą naktį nenutyla džiaugsmingi šūksniai. Stovi prie ėdžių Dievo šventasis giliai dūsaudamas, labai susijaudinęs ir apimtas vidinio džiaugsmo. Iš ėdžių padaromas altorius, švenčiamos iškilmingos Mišios, o kunigas susilaukia nepaprastų malonių.

Dievo šventasis aprengiamas diakono rūbais, mat pats buvo diakonas, ir skardžiu balsu ima giedoti šventosios Evangelijos ištrauką. Savo stipriu, švelniu, aiškiu ir sodriu balsu jis visus kviečia dideliam džiaugsmui. Paskui aplink sustojusiems žmonėms saldžiais kaip medus žodžiais pamokslauja apie vargšo Karaliaus gimimą ir apie nedidelį Betliejaus miestelį. Kaskart kalbėdamas apie Jėzų Kristų, netverdamas iš meilės jį Betliejaus vaikeliu vadino, Betliejaus vardą tardavo lyg bliaunanti avelė, o bumą tuomet jam tapdavo pilna ne tik garso, bet ir švelnios meilės. Kai tik sakydavo „Betliejaus vaikelis“ arba „Jėzus“ atrodydavo, kad, apsilaižęs lūpas liežuviu, jis skaniai burnoj pasigardžiuodavo ir nurydavo šį saldų žodį. Visagalis suteikė daug dovanų, o vienas doras vyras turėjo tokį nepaprastą regėjimą. Ėdžiose gulėjo kažkoks negyvas vaikelis, o kai prie jo priėjo šventasis, jis tarsi pabudo iš gilaus miego. Toks regėjimas buvo pačiu laiku, nes daugelis apie Vaikelį Jėzų širdyje jau buvo užmiršę, tačiau, malonei veikiant, savo šventojo tarno Pranciškaus jis buvo prikeltas ir daugiau niekados nebepamirštas. Galop baigėsi iškilmingos šventės ir kiekvienas džiaugsmingas sugrįžo prie savo darbų.

Tuo tarpu ėdžių šienas nebuvo išmestas, kad iš savo švento gailestingumo apstybės Viešpats per jį pagydytų gyvulius ir galvijus. Tikrai taip ir buvo, nes ne vienas kuo nors nesveikavęs tų apylinkių gyvulys ėdęs to šieno pagijo nuo savo susirgimų. O turinčios gimdyti ir sunkiai besikamuojančios moterys, uždėjusios [ant pilvo] to šieno gniūžtelę, sėkmingai gimdydavo sveikus vaikus. Ir apskritai daugel visokių nelaimių prislėgtų vyrų ir moterų ten atėję gaudavo trokštamą sveikatą. Vieta, kur stovėjo ėdžios, pašvenčiama Viešpaties šventovės statybai, o salia ėdžių palaimintojo tėvo Pranciškaus garbei pastatomas altorius ir jam paskiriama bažnyčia, kad tenai, kur kitados gyvulėliai ėdė šieną, dabar siekiantys sielos ir kūno sveikatos žmonės valgytų nekalto ir nesutepto Avinėlio, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, Kūną, kuris iš bekraštės ir neapsakomos meilės mums atidavė save, nes jis yra amžinasis ir garbingasis Dievas ir su Tėvu ir Šventąja Dvasia gyvena bei karaliauja per amžių amžius. Amen. Aleliuja, Aleliuja.

Bernardinai.lt

{ 2 comments }

2012. Pirmas įrašas

by Rokas Zubovas on 2012-06-26

Šiandien birželio 26. Pačiam nuostabu, kad jau pusė mentų prabėgo nuo paskutinio įrašo. Jei apsilankėte čia, ieškodami naujų įrašų, turėsite dar kiek palūkėti. Kartais gyvenimas kuria tokias keistas komedijas. Per pastaruosius du metus, nuo tada, kai rašau šį laikraštuką, tiek kartų pasikeičiau, tiek kartų verčiausi per galvą, tiek kartų iš naujo turėjau atsakyti į klausimą kas aš iš tiesų esu, kad dabar jau reikia, man atrodo, ilgos giluminės meditacijos. Ruošiuosi jai. O kol ji neatlikta – rašyti labai sunku. Mintys – sukasi, gyvos; planai rašyti – yra; temos viena kitą keičia, kai kuriuos vis iš naujo ir iš naujo krebžda galvoje. Tarp tų, kurių galėtumėte netolimoje ateityje čia tikėtis – vienas vertimas su komentarais apie pedagogikos principus; vienas pasidžiaugimas naujai (jau nelabai…) pasirodžiusia Čiurlionio fortepijono muzikos knyga; vienas apžvalginis straipsniukas; pasidalinimas mintimis apie stovėjima prieš kameros objektyvą; ir dar daug daug kitų dar vis negimusių tekstų. Tačiau dabar rašyti negaliu – gyvenimas bėga greičiau negu siela sugeba prisiderinti, todėl slepiuosi už savo MOKYTOJO teksto. Kažkaip labai garsiai man jis šiandien suskambo. Hermanas Hesse:

Retai pasitaiko, kad [žmogus] atrastų profesiją, pagal kurią jis sugebėtų ne tik dirbti, bet kuri padėtų pažadinti ir igyvendinti jame glūdinčias svajones, kuri jį ne tik maitintų, bet ir kilnintų bei leistų išreikšti save; o kad taip atsitiktų, turi susiklostyti daug palankių aplinkybių. Mes turbūt visi pernelyg esame linkę suformuluoti gyvenimo modelį pagal ankstesnių laikų talentingų žmonių biografijas ir guostis tuo, kad galiausiai kiekvieną kartą tikrai stiprūs ir talentingi rado kelią ir užėmė jiems prideramą vietą. Ši pernelyg miesčioniška prielaida yra ne kas kita, kaip bailus nusigręžimas nuo realybės: pirma, daug tų įžymiųjų genijų, nepaisant stulbinančių pasiekimų, niekada netapo tuo, kam potencialiai buvo skirti ir pašaukti, o antra, visais laikais be galo daug talentingųjų paprasčiausiai nerado arba per vėlai surado jiems prideramą kelią. O tai, kad ir nelaimingą bei nenusisekusį gyvenimą kai kas gali ne tik ištverti, bet pagaliau apgaubti amor fati ir sutaurinti, su mūsų aptariamaisiais dalykais neturi nieko bendra.

{ 1 comment }

Kelionės su M.K.Čiurlioniu

2011-11-03

Prisėdau surašyti savo lapkričio mėnesio koncertų ir net pats rimtai nusistebėjau, kiek “prisirinko”. Sudomino ir koncertų-pristatymų geografija: kažkaip labai jau “žemaičiuojanti”. Tai pagalvojau, o kaip atrodo bendrai šiemetinių mano koncertų Lietuvoje žemėlapis? Noriu pasidalinti savo žemėlapiu: raudonais taškeliais pažymėti miestai, kuriuose pristačiau savo šešių kompaktinių plokštelių ciklą “M.K.Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui”. Dar pavasarį pradėjau važiuoti per Lietuvos […]

Skaityti toliau…

„Žurnalizmas”

2011-10-11

Pakliuvau į labai keistą padėtį. Prieš porą savaičių paskambino žurnalistė ir paprašė atsakyti į kelis klausimus telefonu. Sakė – apie Kauno kultūros gyvenimą. Pasakiau, kad Kauno kultūros gyvenime su didžiuliu džiaugsmu dalyvauju, bet kaip nors rimčiau apibendrinti – negalėčiau, kadangi nepakankamai gerai pažįstu.

Skaityti toliau…

Su gimtadieniu, Konstantinai!!!

2011-09-25

Prieš tris dienas, rugsėjo 22 dieną, šventėme 136-ąsias M.K.Čiurlionio gimimo metines. Tarptautinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas, kalbama, kad pats skaitlingiausias dalyviais ir aukščiausias kokybe; labai svarbi tarptautinė Čiurlioniui skirta mokslinė konferencija, gal net svariausias čiurlionistikos forumas, pritraukęs Čiurlionio meno tyrinėtojus iš 12 pasaulio šalių – nuostabūs reiškiniai, parodantys, kad pasinaudodami Čiurlionio šimtųjų mirties metinių […]

Skaityti toliau…

Rinkimus prisimenant…

2011-09-20

Rugpjūčio 31 dieną LMTA išsirinko naują rektorių. Pagal naująją reformą, rinko naujoji Taryba, sudaryta per pusę iš LMTA bei Švietimo ir Mokslo Ministerijos deleguotų narių. Buvau vienas iš trijų kandidatų. Rektoriumi netapau, bet kaip nors pralaimėjęs tikrai nesijaučiu.

Skaityti toliau…

Ruduo sukasi, byra Čiurlioniškos natos…

2011-09-17

Vos užvakar grįžome iš Airijos. Įsimylėjau truputį tą šalį, ypač Corką (airiškai miestas vadinasi Corcaith). Dėl žmonių, dėl nuotaikos. Yra ir viena specifinė priežąstis: Cork School of music. Tikra XXI amžiaus mokykla. Ir  architektūra, ir technologijomis, ir filosofija, ir dvasia.

Skaityti toliau…

Rudenėjant

2011-08-27

Norėjau pasidžiaugti, kad M.K.Čiurlionio įrašai jau pasiekė ir JAV. Lietuvių laikraštis “Draugas” pristato įrašus straipsnyje, kurį galite paskaityti štai čia

Skaityti toliau…

“Šlovinkime!” – į Leipcigą sugrižo M.K.Čiurlionis

2011-04-12

Šiomis dienomis Leipcige šviečia saulė, žydi viskas kas moka žydėti: kvepia magnolijos, vyšnios, obelys ir galybės kitokių, man nepažįstamų, medžių ir krūmų. Claros Cetkin parkas vakarais nusėstas ir nugultas šilumos išsiilgusių jaunų žmonių: griliai skleidžia visokiausių mėsų ir anglių kvapą, “frisbininkai” vos randa kur pastatyti koją gaudydami skriejančią lėkštelę, dviratininkai čiauška su pravažiuojančiais kolegomis, šunys […]

Skaityti toliau…

M.K.Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui

2011-04-08

Na štai – galima sakyti jau baigiau. Vakar Kėdainiuose jau pristačiau ir lietuviškąją “M.K.Čiurlionis. Kūriniai fortepijonui” leidinio versiją – koncertas susitikimas praėjo, mano supratimu, labai gražiai. Grojau visai kokybiškai, žmonės – regis liko visai patenkinti programa. Kėdainių rajono mokyklos ir bibliotekos gavo dovanų visus Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Dabar mokytojai turės platesnias galimybes pristatyti mokiniams Čiurlionio […]

Skaityti toliau…